|
Naudinga informacija
ŠOKOLADO ATSIRADIMO ISTORIJAKakavmedžiai (Theobroma cacao), iš kurių gaunamos kakavos pupelės augo tropiniuose Lotynų ir Vidurio Amerikos miškuose. Actekai šventai tikėjo, kad kakavos sėklos į žemę nukrito tiesiai iš rojaus Beje, kakavos pupeles jie naudojo vietoj pinigų. Teigiama, kad garsusis actekų imperatorius Montesuma turėjo net 40 tūkstančių kakavos maišų! Esama daugybės teorijų, kaip kakava pateko į Europą, bet kad ji čia buvo ypač vertinama – neginčijamas faktas. XVI a. ispanų istorikas Ovjedo rašė: „Tik turtingas ir kilmingas žmogus gali leisti sau gerti šokoladą, nes jis geria... pinigus.“ Centrinės Amerikos gyventojai pirmieji išmoko gaminti šokoladą ir jį vartojo skystą. Manoma, kad žmonija (mokajos kultūros žmonės) šokoladu mėgautis pradėjo jau 1900 m. pr. Kr. Majų kultūros palikimas (piešiniai ant sienų, išlikę raštai ir indai) byloja apie kakavos vartojimą. Šokoladas buvo geriamas, kakava naudota kaip prieskonis valgiams. Skystas šokoladas dažniausiai nebuvo saldinamas. Beje, jis buvo prieinamas tik kilmingiesiems. Majams, vėliau – actekams, ypač gardžios buvo gėrimo putos. Kakavos pupelės buvo ir majų, ir actekų piniginis vienetas. Kakava buvo svarbi ir religiniuose actekų ritualuose. 1521 m. ispanams užkariavus Jukataną (dabartinė Meksika), kakavos pupelės tebebuvo naudojamos kaip valiuta, tačiau kakavos gėrimo ispanai dar nevertino. Tik sumanę pasaldinti cukranendrių cukrumi, konkistadorų palikuonys jį pamėgo. Tada kakava pasklido Europos turtuolių namuose kaip prabangus gėrimas. Šokoladas ėmė populiarėti tik antrojoje XIX a. pusėje, kai pramonės pažangos dėka tapo įmanoma masinė gamyba. Reikšmingiausi Europos išradėjų darbai, prisidėję prie šokolado tobulinimo:
1886 m. šokolado pramoninė gamyba atkeliavo į Lietuvą, Vilniuje M. Abramsonas įkūrė pirmąjį šokolado ir saldainių fabriką. © UAB “Rūta”
Sprendimas: Coral Solutions
|