Naudinga informacija Šokolado istorija Šokoladas ir sveikata

Šokoladas ir sveikata

Tad, iš kur gi ta šokolado trauka, besitęsianti ne vieną tūkstantmetį? Atsakyti šiandien jau nėra taip sudėtinga – ją lemia turtinga kakavmedžio vaisių cheminė sudėtis. Jo sudėtyje yra 33-37% riebalų, 6-6,5 % baltymų, 46-63% angliavandenių, 4-7% krakmolo, apie 1% mineralinių medžiagų, 0,4% teobromino, kofeino, eterinių aliejų, 1-1,5% drėgmės. Suvalgę 100 gramų šokolado plytelę, gauname net 550 kcal (2300 kJ), todėl šokoladu papildomi lakūnų, kosmonautų, narų, sportininkų (ypač kopiančių į kalnus), studentų (egzaminų sesijų metu) maisto daviniai. Aukštos kokybės šokolade yra vitaminų: A, B1, B2, C, D, E; taip pat mineralinių medžiagų: kalcio, magnio, fosforo. Saldumynų sudėtyje esanti kakava visų pirma naudinga dėl didelio kiekio antioksidantų, susidedančių iš vitaminų ir mineralų. Šios medžiagos padeda apsisaugoti nuo širdies ir onkologijos ligų, veikia kaip antidepresantas bei afrodiziakas.

Eksperimentais nustatyta, kad šokolado valgymas nedaro jokios įtakos spuoguotumui. Šokoladas naudojamas ir kosmetikoje. Italijos grožio salonuose siūloma atlikti liekninamąjį masažą su karčiojo šokolado putomis. Skystas juodasis šokoladas naudojamas veido kaukei. Kakavos granulės naudojamos švelnioms odos šveitimo procedūroms.

Šokoladas padeda greit atgauti fizinę ir protinę energiją, kovoti su stresu ir nuovargiu. Dėl savo teigiamo poveikio protinei veiklai, rekomenduojamas dirbantiems verslo ar kūrybinėje srityje. Pasak specialistų, gamta niekur kitur nesudėjo tokios gausybės vertingų maistinių medžiagų, kiek jų tilpo į mažytę kakavos pupelę.

(Šaltinis: „The book of chocolate“ Preface by Jeanne Bourin, Flammarion 2004)
(Šaltinis: „Chocolat ľenvers du décor“ Philippe Bertrand – Philippe Marand, 2000)
(Šaltinis: „Le grand livre du chocolat“ Christine McFadden, Christine France, 2000)

«Atgal