Šokolado istorija
Gausybei augalų rūšių pavadinimus suteikęs įžymus botanikas Karlas Linėjus (1707-1778) labai mėgo gerti kakavos gėrimą. Tad ir kakavmedį, iš kurio vaisių šis gėrimas gaminamas, pavadino garbingu Theobroma Cacao (išvertus iš lotynų kalbos - „dievų maistas“) vardu.
Šokoladas praturtino Europą, o ji… praturtino šokoladą. Metraščiai byloja, kad 1502 m. po vieno sėkmingo žygio į Ameriką, Kristupo Kolumbo žmonės kakavos pupelių pirmąkart atvežė į Europą ir dalį padovanojo karaliui Ferdinandui. Tačiau išlepusio skonio Ispanijos didžiūnams toks „kartusis vanduo“ – šokolado gėrimas – nepatiko. Tiesa, patys ispanų jūreiviai juo mielai gardžiavosi tiek indėnų kraštuose, tiek ir savo tėvynėje.
Prinokę kakavmedžio vaisiai paprasčiausiai nupjaunami dideliais peiliais. Šis darbas yra ganėtinai sunkus, reikalaujantis fizinės jėgos, todėl dažniausiai kakavos vaisius renka vyrai. Surinkti kakavmedžio vaisiai 2-6 dienas fermentuojami, t.y. laikomi 45-60°C temperatūroje. Tuo metu apyvaisis, kuriame „slepiasi“ pupelės, suminkštėja, o pačios pupelės pasidaro tvirtos, iš dalies pakinta ir jų skonis (pasidaro nebe tokios karčios). Po fermentacijos pupelės išlukštenamos, džiovinamos ir skrudinamos.
Šokoladas klasifikuojamas į juodąjį, pieninį, baltąjį šokoladą. Juodasis šokoladas – tai rūpestingai atrinktas proporcijų mišinys iš kakavos masės, kakavos sviesto ir cukraus. Jo sudėtis: cukrus, kakavos masė, kakavos sviestas, emulsikliai (sojos lecitinas, E 476), vanilinas.
Gero šokolado viršus yra blizgus, bet neriebus. Prieš liejant šokolado masę į formas, yra taikomi griežtai apibrėžti temperatūriniai režimai, kurie nulemia kakavos sviesto kristalų stabilumą – tai užtikrina, kad plytelė blizgės visą galiojimo periodą. Laužiant šokolado plytelę turi girdėtis specifinis pokštelėjimas, o lūžis – aiškus, švarus, be aštrių briaunų. Ragaujant gerą šokoladą, jis turėtų švelniai tirpti burnoje.
Tad, iš kur gi ta šokolado trauka, besitęsianti ne vieną tūkstantmetį? Atsakyti šiandien jau nėra taip sudėtinga – ją lemia turtinga kakavmedžio vaisių cheminė sudėtis. Jo sudėtyje yra 33-37% riebalų, 6-6,5 % baltymų, 46-63% angliavandenių, 4-7% krakmolo, apie 1% mineralinių medžiagų, 0,4% teobromino, kofeino, eterinių aliejų, 1-1,5% drėgmės. Suvalgę 100 gramų šokolado plytelę, gauname net 550 kcal (2300 kJ), todėl šokoladu papildomi lakūnų, kosmonautų, narų, sportininkų (ypač kopiančių į kalnus), studentų (egzaminų sesijų metu) maisto daviniai. Aukštos kokybės šokolade yra vitaminų: A, B1, B2, C, D, E; taip pat mineralinių medžiagų: kalcio, magnio, fosforo. Saldumynų sudėtyje esanti kakava visų pirma naudinga dėl didelio kiekio antioksidantų, susidedančių iš vitaminų ir mineralų. Šios medžiagos padeda apsisaugoti nuo širdies ir onkologijos ligų, veikia kaip antidepresantas bei afrodiziakas.
